Istorijos ir klasikinės literatūros bakalauro laipsnį įgijusi Lidso universitete Didžiojoje Britanijoje, iki pasukdama pedagogės keliu ji dirbo vertėja, o vėliau daug patirties technologijų, komunikacijos ir mokymų srityse įgijo prisijungusi prie technologijų startuolio. Išbandžiusi save vertėjos profesijoje ir padirbusi startuolyje I. Douglas nusprendė grįžti prie savo ilgametės svajonės ir siekti mokytojos karjeros – pradėjo dirbti anglų kalbos mokytoja „Erudito“ licėjuje. Paklausta, kuo ją žavi mokytojos profesija, Indrė atsako: „Tai yra veikla, kurioje galiu dalintis savo žiniomis bei patirtimi ir padėti kitiems. Galėjimas tyrinėti, pažinti, įvertinti ir kurti pasaulį kartu su kitais yra nepakartojamas, turbūt nėra geresnio jausmo“. Nors švietimo sistemoje daugelis dalykų matuojama per žinių patikrinimo bei testų rezultatus, I. Douglas įsitikinusi, kad esmė slypi ne galutiniame rezultate – kur kas svarbesnis viso proceso metu vykstantis progresas: „Rezultatas yra gana reliatyvus dalykas – jis gali priklausyti nuo begalės aplinkybių. Kalbant apie progresą, labiausiai mane džiugina mokinių noras, įsitraukimas, motyvacija sužinoti daugiau, taikyti įgytas žinias, naudotis idėjomis ir kurti kartu“. Kitas jai itin svarbus dalykas – santykis tarp mokinio ir mokytojo. Anot jos, tai yra vienas svarbiausių mokymosi proceso dalių. „Mokymasis yra pagrįstas ryšiu ir bendravimu. Mokytojas yra tarsi įrankis, kuriuo mokinys gali naudotis besimokydamas. Jei mokinys šiuo „įrankiu“ nesinaudos arba pats mokytojas neleis to daryti – joks mokymasis neįvyks. Mokytojas, sukūręs ryšį su mokiniu, gali ne tik užtikrinti kokybišką mokymosi procesą, bet ir įkvėpti mokinį semtis žinių ir jas pritaikyti praktikoje“, – sako Indrė.